|
|
Naujienos
Atsakymai į kai kuriuos rūpimus klausimus.
Internete ir spaudoje palyginus nedaug rašoma apie mėsinius viščiukus ir jų auginimą. Didieji paukštynai irgi nesivargina apie tai papasakoti. Kai kuriose internetinėse svetainėse ( kaip, pavyzdžiui, Supermama.lt , Paukstis.lt ir kt. ) kartais padiskutuojama apie juos, pasidalinama patirtimi. Pastebiu, kad dažnai iškyla kai kurie paprasti klausimai, į kuriuos niekas neduoda tikslaus atsakymo. Todėl dažnai sklando įvairūs gandai, kuriuos gal reikėtų paaiškinti ir paneigti.
1. Žmonėms paprastai rūpi, kodėl gi tas mėsinis viščiukas taip greitai auga ir yra toks sunkiasvoris, mėsingas. Spėliojama, kad tai gal dėl kokios geninės inžinerijos, klonavimo ar kitų neleistinų mokslo metodų , naudojamų išvedant veisles ar auginant juos paukštynuose.
Taip, viščiukas dabar tikrai labai greitai auga. Dar prieš 30 metų jis priaugdavo vos iki 30 gramų per dieną, o dabar- jau virš 60-ies. Progresas labai didelis. Tai yra daugiausia dėl paukštininkystės firmų atlikto milžiniško selekcinio darbo, ieškant ir atrenkant veislei tik pačius geriausius, mėsingiausius ir sveikiausius veislinius paukščius.Tobulėja ir auginimo technologija, naudojami įrengimai, kuriami medikamentai, griežtėja sanitarija ir t.t. Nesu girdėjęs, kad paukštininkystėje būtų taikomi geninės inžinerijos metodai, į mėsinio viščiuko genotipą perkelti kokios medūzos ar banginio genai. Tokių dalykų nenuslėpsi. Tačiau, mano asmenine nuomone, su viščiukų augimu jau pasiektos lubos: 6-7 savaičių amžiaus mėsinis viščiukas jau sunkiai išlaiko save ant kojų , mažai vaikšto, yra tiesiog paruoštas papjauti vos judantis didelis mėsos gabalas. Kurį jau laikas vežti į skerdyklą. Tačiau to juk ir siekiama : greitai ir pigiai pagaminti daug mėsos, kuri tapo labiausiai vartojama ir pigiausia mėsa pasaulyje. Ir čia nieko nepakeisi. Kol žmonės norės valgyti, tol paukštynai tieks jiems paukštieną ir konkuruos tarpusavyje- kas greičiau, pigiau, daugiau... Ateityje, aš manau, augimo greitis nebebus forsuojamas, daugiau bus siekiama stiprinti viščiuko sveikatingumą, augimo vienodumą, atsparumą paukštyno sąlygoms ir ligoms. Esant dabartinei konkurencijai, bus bandoma pagaminti paukštienos kuo daugiau pigiau ir kuo daugiau .Dirbtiną mėsą valgysime dar negreitai.
2. Žmonės baiminasi, kad paukštynuose plačiai naudojami visokie hormonai, fermentai, vakcinos , įvairūs medikamentai ir kitokie žmonėms nežinomi ir kenksmingi preparatai. Na, čia galiu pasakyti, kad per 30 darbo paukštynuose metų nesu girdėjęs apie kokių nors augimo hormonų naudojimą mėsiniams viščiukams pas mus. Mūsų šalyje jie nuo 2003 m. yra oficialiai uždrausti naudoti produkcijos gyvūnams, t.t. tarpe mėsiniams viščiukams. Tačiau, aišku, gali visko pasitaikyti. Kai kurie fermentai yra naudojami lesalų gamyboje palengvinti paukščiams sunkiai virškinamų maisto medžiagų įsisavinimą. Tačiau jie nepereina į mėsą ir žmogus jų negauna. Vitaminai, mikroelementai, aišku, yra naudojami paukščių sveikatingumui palaikyti, tačiau juos naudojame ir mes, žmones. Tokius pačius, kaip ir paukščiai.
3. Tiek veisliniai paukščiai, tiek ir mėsiniai viščiukai- broileriai , yra vakcinuojami ( kitaip sakant, skiepijami) nuo ligų, galinčių sukelti masinį sirgimą ir kritimą. Veisliniai paukščiai per savo gyvenimą gali būti vakcinuojami iki 20 kartų, broileriai- kelis kartus. Reikia žinoti, kad paukštynuose jie gyvena didžiulėmis populiacijomis: 5-10 tūkstančių veislinių paukščių ir iki 30 tūkstančių broilerių auga viename dideliame tvarte. Tų tvartų gali būti vienoje vietoje ir ne viena dešimtis. Tvarte jų , kad atpiginti auginimo savikainą, laikoma maksimalus įmanomas kiekis : veislinių paukščių - apie 5 paukščius į m2, o broilerių - net iki 17-18 paukščių į kvadratinį metrą. Jeigu tokio kiekio paukščių profilaktiškai nevakcinuoti, tai įsimetusi kokia nors užkrečiama virusinė liga gali per kelias dienas išguldyti juos visus ir tada paukštynui greitai gali ateiti bankrotas. Todėl paukščių sveikatingumui ir ypatingai užkrečiamųjų ligų profilaktikai bei sanitarijai skiriamas milžiniškas dėmesys. Noriu pabrėžti, kad ligos, nuo kurių paukščiai skiepijami, yra grynai paukščių ( išskyrus paukščių gripą) ir žmogui nepavojingos. Aišku, kad įsimetus kokiai ligai , o pavyzdžiui, prieš tokią kokcidiozę ir profilaktiškai, tenka vartoti medikamentus. Tačiau visiems vaistams yra nustatyta laikas, kiek dienų prieš skerdimą jų naudoti negalima, kad iš organizmo pasišalintų likučiai ir paukštynai šių reikalavimų laikosi.
Be to, ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja. Paskutiniu metu žmonės jau įsitikino, kad vakcinuoti vienadieniai viščiukai yra sveikesni ir patys dažnai klausia apie tai pirkdami. Tačiau beveik nei vienas jų nežino nuo kokių ligų vakcinuojami. Taigi noriu pasakyti, kad gyventojams parduodami vienadieniai viščiukai paprastai būna suvakcinuoti prieš infekcinį bronchitą, kuris gali sukelti padidintus kritimus, sulėtinti augimą ir t.t. Tiktai reikia žinoti, kad po vakcinavimo imunitetas prieš infekcinį bronchitą ar kitas ligas pas viščiukus susiformuoja tik per gerą savaitę.
Šiaip, auginant nedidelius kiekius viščiukų namie, užsikrėsti jiems pavojingomis ligomis tikimybė yra nedidelė. Jei šalia nelaikoma kitų paukščių, kurie gali būti jomis jau persirgę ir gali užkrėsti. Ir nėra kontakto su laukiniais paukščiais, kurie dažnai būna įvairiausių ligų nešiotojais, patys jomis jau persirgę. Ypatingai gerai, jei namie auginamas mėsinis broileris gali laisvai išeiti į lauką, pasišildyti saulėje. Tai stiprina jo imunitetą, atsparumą. Nors dėl savo sunkaus kūno broileris daugiau linkęs tupinėti vietoje ir snausti saulėkaitoje, o ne aktyviai judėti..
4. Interneto diskusijose pastebiu, kad žmonės dažnai bijo viščiukus lesinti kombinuotu lesalu, o ieško kažkokių senovinių lesinimo receptų. Iš karto sakau: nieko geresnio už kokybišką kombinuotą lesalą dar nėra sukurta ir siūlau nuo pirmos dienos lesinti tiktai juo. Kombinuotas lesalas tam ir vadinamas kombinuotu, kad jame yra viskas , ko viščiukui reikia. Tik jį lesdamas šiuolaikinis mėsinis viščiukas augs kaip turi augti. Juk įsivaizduokit: viščiuko kūno masė per pirmas septynias dienas turi padidėti KETURIS KARTUS. Iš ko jis taip augs, jei lesinsit vien batono trupiniais, kruopomis ar smulkintu kiaušiniu su dilgėlėmis ? Primygtinai siūlau pirmas tris savaites lesinti tiktai kombinuoti lesalu, o vėliau jau galite palengva pratinti prie įvairių pakaitalų. Nenustebkite, kad nuo tų pakaitalų jis augs lėčiau, tačiau jei laiko turite- užsiauginsite. Aišku, natūralūs produktai, įvairūs žalumynai , grynas oras yra paukščiui sveika. Kaip ir žmogui. Tačiau tik tada, kai jis sustiprės, paūgės ir apsiplunksnuos. Vienok kombinuotas lesalas, grūdai turi sudaryti pagrindą paukščio racione. Ir tegul jie to lesalo turi iki soties. Broileris- ne manekenė, o sunkiaatletis ir jam reikia auginti svorį. Mūsų kombinuotų lesalų gamyklos juos pagamina pakankamai kokybiškus, nors pasitaiko ir prastesnių partijų. Prieš skerdžiant, jei pripratinot prie kito lesalo, galite kombinuoto ir neduoti.
5. Amerikoje ir Europoje plinta vadinamas ekologiškas broilerių auginimas, kai viščiukai auginami natūraliomis sąlygomis lauke, saulėje, palaidi ganosi žolėje ir t.t. Tam geriausia tinka specialios lėtai augančios spalvotų mėsinių viščiukų veislės, kaip Sasso ar Kabir, tačiau šios veislės paplitę pietų kraštuose, jų atgabenimas pas mus brangiai kainuoja ir todėl pas mus didesnio paplitimo neįgauna. Kai kurie entuziastai epizodiškai bando juos auginti nedideliais kiekiais ir Lietuvoje, tačiau tokios mėsos savikaina yra didelė ir jos pirkėjų atsiranda ne taip ir daug.
http://www.youtube.com/watch?v=qQkHhE_0qUE&feature=related
6. Noriu pabrėžti ypatingą šildymo reikšmę, auginant mažus viščiukus. Išsiritęs viščiukas labai lepus, sveria vos 40 gramų, pūkeliai jo visiškai nešildo, kūno termoreguliacija pirmas dvi savaites neveikia. Todėl šildyti reikia dieną ir naktį, kiaurą parą ir ne mažiau, kaip porą savaičių. Tik kai jau kūnas pradeda dengtis plunksnomis, viščiukas sveria apie puskilogramį, galima šildymą mažinti. Dažnai šiluma piktnaudžiaujama, jos gailima, o kai prasideda neaugimas, gaišimas, tai pasipila skambučiai į paukštyną, kad blogi viščiukai, prasta veislė ir t.t. Pasikalbėjus išaiškėja: sutaupė ant šildymo- prarado ant kritimų... Būna ir atvirkščiai- perkaitina, ypač veždami automobiliuose ilgesnį kelią.
Viščiuku reikia tiesiog rūpintis kaip mažu vaiku . Tada jis ir augs.
7. Kai kurios itin jautrios asmenybės dažnai piktinasi nehumanišku pramoniniu paukščių auginimu, jų kankinimu, žudymu skerdyklose ir net paukštienos valgymu, fotografuoja, filmuoja, kelia į internetą kraupius vaizdus iš viščiuko gyvenimo ir t.t. Reikia žinoti, kad pramoninė paukštininkystė visų pirma yra verslas, siekiantis pelno, o ne užsiimantis labdara. Vyksta nuožmi konkurencija tarp firmų, rinka yra perpildyta paukštienos ir išsilaiko tik tie, kurie sugeba tą paukštieną pagaminti kuo pigiau ir didesniais kiekiais. Mūsų kraštų paukštininkams sunku konkuruoti su gamintojais iš šiltesnių kraštų, kuriems į savikainą neįeina ženklios išlaidos šildymui, kuriems nereikia importuoti žaliavų lesalams gaminti. Jei ne pramoninis paukščių laikymo būdas, vargu ar turėtume dabar tiek paukštienos parduotuvėse ir taip pigiai. Tačiau pramoninės technologijos, kaip minėjau, susiję su didele paukščių koncentracija tvartuose, kur ne visada pavyksta išlaikyti idealias jų gyvenimo sąlygas, nors naudojama pati moderniausia lesinimo, girdymo ,ventiliacijos ir šildymo įranga, procesai valdomi kompiuteriais ir t.t. Tos technologijos vis tobulinamos. Galų gale, prieš tapdamas paruoštu vartojimui produktu, mėsinis paukštis patenka į skerdyklą, kur priverstinai atsisveikina su gyvybe ir tampa žaliava gamybai. . Kol kas dar nesugalvota, kaip tiesiogiai pagaminti kokybišką mėsą iš naftos, dujų ar kitų žaliavų, todėl paukštynai dar veiks ilgai , paukščiai bus vis auginami ir skerdžiami. Aišku, jų darbą, paukščių laikymo sąlygas reglamentuoja daugybė dokumentų ir institucijų. Tie reikalavimai vis griežtėja paukščio naudai, su paukščiu elgiamasi kur kas humaniškiau, nei anksčiau. Tačiau vis vien jo gyvenimas baigiasi skerdykloje ir nieko čia nepakeisi. .Nebent visi žmonės taptų vegetarais.
8. Interneto svetainėse kaip youtube.com ir kitur pasitaiko reportažų apie vienadienių viščiukų žudymą ( momentinį sumalimą mėsmalėse, dusinimą CO2 dujomis , skandinimą). Žmonės paprastai piktinasi tuo, stebisi, kodėl tiems viščiukams nesuteikiama galimybė išlikti, jų neišaugina, neišdalina žmonėms į šeimas vietoj kad nužudyti ir panašiai. Reikia paaiškinti, kad pirmiausia toks likimas ištinka beveik visus dėsliųjų veislių gaidelius visame pasaulyje. Taigi nužudoma milijardai gaidelių. Priežastis paprasta: jie iki šiol neišmoko dėti kiaušinių. Kadangi, perinant viščiukus, kai išsirita maždaug per pusę vištaičių ir gaidžiukų, pastaraisiais tenka atsikratyti. Nes mėsai auginti dėsliųjų veislių gaidelius tiesiog neapsimoka: jie sulesa daug, o auga prastai ir ilgai. Jų mėsa būtų kelis kartus brangesnė ir daug prastesnė kokybės, nei mėsinių viščiukų -broilerių. Niekas tokios tiesiog nepirktų, kai šalia yra geresnės ir pigesnės. Taigi ir belieka juos nužudyti oficialiai leistinais būdais- sumalant greito veikimo mėsmalėje arba uždusinti anglies dioksido dujomis. Būtent šie būdai yra leidžiami naudoti mūsų labai gerbiamoje Europos Sąjungoje. Tenka girdėti, kad kai kur pasaulyje jie dar būna nuskandinami vandenyje. Reikėtų pasakyti, kad tokia situacija gali nutikti ir bet kuriam mėsinių viščiukų perintojui , kai nesąžiningas pirkėjas iš anksto užsisako didesnį kiekį viščiukų, o prieš pat išsiritimą pareiškia, kad negali jų dėl kokių nors priežasčių priimti auginti. Jei tokiu atveju perykloje per dieną išsirita kokis 100 000 niekam nebereikalingų viščiukų- kur juos padėti ? Žmonėms neišdalinsi, tokio kiekio net visa respublika nepaims, kad ir nemokamai. Taigi ir gali tekti, kaip tiems Rusijos augintojams iš Tverės srities, visus sunaikinti...o kai kas po to dūsauja interneto portaluose ir fantazuoja, kaip augintų pas save namie tuos tūkstančius mirti pasmerktųjų :)).
http://www.youtube.com/watch?v=mftDO3ORivI
Mums, dirbantiems paukštininkystėje, irgi jų gaila. Filmuke parodytas tiesiog nekultūringas, brutalus elgesys su gyvūnais.
Ir mes Lietuvoje tikrai taip nesielgiam su savo paukščiais, kaip šie turgaus prekeiviai Malaizijoje....
VD
