Iš mėsinio viščiuko gyvenimo :))

Čia norėtume papasakoti apie mūsų viščiukų kilmę ir gyvenimą.
Kadangi lietuvių kalba apie mėsinius viščiukus rašoma labai mažai, norėtume  labai paprastai ir populiariai nušviesti, kas tai yra mėsinis viščiukas ir iš kur jis atsiranda.

Štai čia esu aš ,  mėsinis viščiukas - broileris Kobb-500. Kažkas mane pusiau juokais pavadino kalakutiniu viščiuku, matyt dėl  didelio ūgio ir  galingų kūno formų. Mano protėviai kilę iš Amerikos Arkanzaso valstijos miesto Siloam Springs, kur įsikūrusi paukštininkystės firma Cobb-Vantress Inc.  Daug milijonų mano giminaičių pasklidę po visą pasaulį, daugiausia Amerikoje, Australijoje ir Azijoje.


Tačiau aš gyvenu ir augu Lietuvoje. Mano giminaičiai gyvena dideliuose pramoniniuose paukštynuose ir fermose. Vasarą nemažai mūsų augina paprasti  kaimo žmonės. Jiems daugiausia  ir skirtas šis pasakojimas.

Mano tėvai, tik ką išsiritę iš kiaušinių, atvyko Lietuvon iš veislinio paukštyno , kuris įsikūręs pietinės Švedijos  Skonės provincijoje šalia Blentarpo miestelio. Jie atplaukė į Klaipėdą keltu ir toliau kelionę tęsė specialiu  automobiliu su oro kondicionavimu kėbule. Visa kelionė  iš Švedijos truko daugiau kaip parą ir baigėsi netoli Molėtų esančioje veislinėje Antalgės paukštyno fermoje. 14 000 veislinių viščiukų ten apsigyveno beveik penkiems mėnesiams. 





Mažiems viščiukams ten augti buvo gera.  Jie buvo gerai maitinami ir šiltai laikomi. Laikas nuo laiko juos vakcinavo prieš įvairias užkrečiamas ligas.






Laikas šioje fermoje prabėgo greitai ir mažieji  veisliniai  viščiukai užaugo į dailias vištaites ir gaidelius. Penkių mėnesių amžiaus jiems teko palikti savo namus ir persikelti į kitą fermą Utenos rajono Sidabrinių kaime. Tokių fermų iš viso yra 4 , Molėtų, Anykščių ir Utenos rajonuose.



Naujieji namai buvo erdvūs. 5-6 mėnesių amžiaus viščiukai užaugo ir  subrendo, jų  galvos pasipuošė ryškiai raudonomis skiauterėmis. Gaidžiai pradėjo garsiai giedoti ir peštis tarpusavyje. Gražios raudonos skiauterės, švarios plunksnos , agresyvumas ir garsus giedojimas -  pagrindiniai sveiko gaidžio požymiai.









Nori būti gražus - reikia daug kentėti, sako prancūzai. Tuo tikslu veisliniams paukščiams lesalas jau nuo dviejų savaičių ribojamas, tai dėl to, kad  jie nenutuktų. Nes tik reikiamo svorio višta sudeda reikalingą kiaušinių kiekį. Veisliniai paukščiai lesinami iš metalinių  lovelių, į kuriuos lesalas atnešamas ir paskirstomas plokščia grandine. Sulesus paskirtą lesalo normą, kitos reikia ilgai ir kantriai laukti...








Maždaug nuo 26 savaičių amžiaus jaunosios vištaitės pradeda dėti kiaušinius. Šie kiaušiniai vadinami hibridiniais, nes kartu laikomų vištaičių ir gaidžių genai yra skirtingi. Juos sukryžminus , palikuonys ( mėsiniai viščiukai) pasižymi ypač gerai išreikštomis mėsinėmis savybėmis : gali sulesti daug lesalo, turi didelius krūtinės ir kojų raumenis. Jų mėsa  minkšta ir sultinga. Labai greitai auga.


Taip atrodo gero broilerio skerdiena.  Apie trečdalį jos sudaro gerai išvystyti krūtinės raumenys. Tikri atletai, ar ne ?

Kadangi fermose kasdien surenkama tūkstančiai kiaušinių, šis darbas yra mechanizuotas. Kiaušinius vištos deda į specialias gūžtas, iš kur jie transporteriais surenkami į tam tikrą vietą ir išrūšiuojami. Tinkami inkubacijai surenkami į vežimėlius , išdezinfekuojami ir gabenami į viščiukų peryklą. Tie ,kurie perinimui netinkami, (įtrūkusiu lukštu, netaisyklingos formos , maži ) panaudojami šakočių kepimui.

Vertę turi tiktai apvaisintas inkubacinis kiaušinis, kuriame inkubavimo metu formuojasi viščiuko embrionas.
Koks procentas kiaušinių bus apvaisintų, daugiausia priklauso nuo gaidžių. Jie turi būti sveiki,  nenutukę , triukšmingi ir agresyvūs. Štai vienas toks nelabai gražus,  tarpusavio  kovose apipešiotas ,tačiau  tikrai agresyvus gaidys. ,Tokiam jau geriau nestoti skersai kelio,  nes gindamas savo haremą,  tuoj puola muštis...


Iš gero pulko inkubacinių kiaušinių gaunama 85-90 procentų viščiukų išeiga.

Viščiukų- broilerių  perykla yra įsikūrusi Dovainonyse, netoli Kauno. Atvežti iš fermų kiaušiniai dar kartą dezinfekuojami ir sudedami perinimui į inkubatorius. Inkubatoriai- tai tokios didžiulės spintos, kiekvienoje iš jų telpa net 115 000 kiaušinių. Juose palaikoma viščiukų embrionams vystytis reikalinga temperatūra, drėgmė ir ventiliacija. Visus procesus kontroliuoja ir valdo kompiuteriai.



Pagrindinėje peryklos salėje yra 10 tokių inkubatorių, taigi vienu metu gali būti perinama virš milijono kiaušinių.
Kai kiaušiniuose susiformuoja viščiukas, jie pernešami į taip vadinamas skilimo spintas- mažesnius inkubatorius su kitomis laikymo sąlygomis.



Ir štai maždaug po 22 perinimo parų, praleistų inkubavimo ir skilimo spintose,  iš veislinio hibridinio  kiaušinio išsirita viščiukai. 




Viščiukai surenkami , išrūšiuojami  ir vakcinuojami  specialioje kameroje nuo užkrečiamų ligų.



Suvakcinuoti sveiki viščiukai sudedami į plastmasines arba kartonines dėžutes. Dalis jų iškeliauja  Ukrainą, Lenkiją, Baltarusiją ir Estiją.



Šie viščiukai kartoninėse dėžutėse yra paruošti eksportui. Specialus automobilis su kompiuteriniu mikroklimato valdymu nugabens juos  net 1000 kilometrų į Ukrainą. Transportuojant viščiukams bus užtikrinta pastovi temperatūrą ir ventiliacija, nesvarbu koks oras lauke. Net ir po tokios ilgos  kelionės jie bus žvalūs ir linksmi.



Dalis viščiukų bus auginama Dovainonių paukštyno ir kitų paukštynų fermose. Paukštidės gali būti įvairaus dydžio, tačiau dažniausiai jose laikoma apie 25-27 tūkstančiai mėsinių viščiukų. Bokštai  šalia paukštidės  yra skirti kombinuotam lesalui laikyti. Iš ten jis automatiškai transporteriais paduodamas į lesyklas.Todėl lesyklos yra visada pilnos.









Specialūs įrengimai paukštidėse viščiukus aprūpina lesalu, vandeniu, palaikoma reikalinga oro  temperatūra ir ventiliacija. Pavyzdžiui, vandenį viščiukai geria iš taip vadinamų nipelinių girdyklų ( žr. nuotraukas apačioje). Per specialų vožtuvėlį prasisunkęs vandens lašas kabo, blizga ir vilioja viščiukus.  Viščiukui vožtuvėlį pajudinus snapu, vanduo pradeda tekėti tiesiai snapan.   Šios girdyklos geros tuo, kad  tinka tiek mažam, tiek dideliam viščiukui.








Lesinimui naudojamos specialios plastmasinės lesyklas, į kurias lesalą atneša sraigtinis transporteris. Automatika pasirūpina, kad jos visada būtų pilnos. Taip kad viščiukas bet kada gali sočiai palesti .  Paukščiams augant, lesyklos pakeliamos vis aukščiau. Tik gaudamas iki soties kokybiško lesalo ir vandens, mėsinis viščiukas gali  greitai augti ir būti sveikas. Pavyzdžiui: per pirmą  savo augimo savaitę savaitę viščiukas padidėja 4-5 kartus. Tuo metu tiesiog matosi, kad vakare viščiukas jau didesnis, nei buvo ryte. Visą savo gyvenimą, deja, jis praleidžia prie dirbtinio apšvietimo. Tačiau naktį jos pritemdomos, kad viščiukai galėtų pamiegoti.





Kai mėsiniai viščiukai fermoje pasiekia 2,2-2,6 kg svorį, o tai atsitinka apie 40-42 amžiaus dieną, juos reikia sugaudyti, sukrauti į konteinerius ir išvežti į skerdyklą. Kadangi tai yra labai sunkus darbas, stengiamasi šį darbą mechanizuoti. Tam tikslui yra sukurtos paukščių gaudymo mašinos ( žr. nuotraukas apačioje). Besisukantys velenai su guminiais pirštais gražiai sustumia viščiukus ant transporterio, kuris nugabena juos į konteinerius.



Paukščių gaudymo mašinos operatorius valdo konteinerių užpildymą ir prikabina tuščius konteinerius.



Viščiukai sukrauti ir paruošti transportavimui į skerdyklą. Nenorėdami jaudinti silpnesnių nervų skaitytojų, apie ją šį kartą  nieko nepasakosime. Pasakysime tiktai tiek, kad paukščių gaudymo darbai vyksta naktimis, kai paukščiai būna apsimiegoję ir mažiau reaguoja į pakrovimą ir transportavimą. Skerdyklose iš viščiukų pagaminama daug įvairiausių- šviežių, rūkytų ar marinuotų  produktų, kurie keliauja tiesiai į parduotuves.





Belieka papasakoti, kad kasmet,  atšilus orams, nemažai vienadienių viščiukų - broilerių  išperka žmonės. Užsiauginę juos namie,  pasipjauna ir apsirūpina šviežia mėsa.Smulkieji augintojai juos augina ekologiškiau, nei pramoniniai paukštynai,  paukščiai dažniausiai turi išėjimą į lauką, gauna įvairesnio maisto, todėl mėsa būna skanesnė.
UAB "Dovainonių paukštynas" viščiukų perykla kasmet  jiems parduoda dalį savo išperintų viščiukų . Iš anksto užsisakius, nustatytą dieną viščiukai paruošiami, suvakcinuojami prieš pavojingiausias ligas  ir parduodami.



Ši mūsų  ilgametė pirkėja iš Šakių rajono, atrodo, visai  patenkinta viščiukų kokybe. Su viščiukais jis įsigis ir kombinuoto lesalo auginimo  pradžiai.



Nedidelius viščiukų kiekius  išties visai nesunku užsiauginti sodybose, tvartuose. Labai svarbu tiktai, kad būtų pakankamai šilta, viščiukai nuolat turėtų lesalo ir vandens. Ypač svarbios pirmosios auginimo valandos ir dienos, kol viščiukas sustiprėja ir apsiplunksnuoja. Jie turi būti laikomi sausai ( geriausia ant smulkių drožlių ar pjuvenų), šiltai ( +33-35 C temperatūra po šildytuvu pirmą savaitę). Nuotraukoje apačioje matote, kaip paprastai  tvarte pirmomis dienomis  gali būti laikoma apie 50 viščiukų. Kaip šilumos šaltinis naudojama speciali kaitrinė lempa.Kadangi po lempa optimali temperatūra, palesę ir atsigėrę viščiukai  sau miega. Šalia padėta girdyklėlė su vandeniu ir lesykla su kombinuotu lesalu.



Kad neišsilakstytų nuo šilumos šaltinio, pirmomis dienomis rekomenduojama viščiukus aptverti. Nuotraukoje viršuje padarytas aptvarėlis iš skardos.
Po 5-6 dienų aptvarėlis išardomas, tvarto grindys užpilamos pjuvenomis ir viščiukai paleidžiami lakstyti laisvai.



Pirmomis amžiaus dienomis maži viščiukai girdomi ir lesinami iš jų amžiui pritaikytų lesyklėlių ir girdyklų.
Jei lauke pakankamai šilta, ir mažus viščiukus galima išnešti dieną saulėkaiton. Tik reikia saugoti nuo plėšrių gyvūnų ir paukščių. Tam tikslui geriausia turėti dengtą aptvarą arba pernešamą aptvarėlį, kur paukščiai galėtų pasislėpti nuo tiesioginės saulės ir lietaus  ( žr. nuotraukas apačioje).





Viščiukai - broileriai, galintys išeiti į lauką, auga sveikesni ir atsparesni ligoms. Pagal galimybes reikėtų vengti vartoti vaistus, ypač antibiotikus. Paukščius  rekomenduojama lesinti natūraliais,  ekologiškais lesalais.



Nors paprastai mėsiniai viščiukai pjaunami 2,2- 2,6  kg svorio, namų sąlygomis jie nesunkiai pasiekia ir 3-5 kilogramus, ypač gaidžiai. Tokio svorio paukščiai sunkiau juda, daugiau guli. Jiems reikia pavėsio, geros ventiliacijos. Piktnaudžiauti tuo nereikėtų, nes perauginti paukščiai daugiau gaišta, ypač šiltuoju metų laiku ir dažniausiai -patys didieji. Na, o kas vyksta toliau- matote sekančiose nuotraukose ....














Viščiukų auginimas- ne tik nauda šeimai, bet ir malonumas, hobis. Ypač tai patinka vaikams. Todėl ir linkime sėkmės visiems viščiukų augintojams- mėgėjams!







VD
2010.

Pirmas puslapis